Kęstutis Kuoras: „Po kupolu ir žmonės, ir augalai jaučiasi geriau“

kuoras

Kęstutis Kuoras: „Po kupolu ir žmonės, ir augalai jaučiasi geriau“

Kupolas – tobuliausia architektūrinė forma. Būtent ją pasirinko JAV mokslininkai – kosminės stoties Marse projektuotojai. Lietuvoje taip pat jau bandoma pritaikyti kupolinės konstrukcijos privalumus ir gyvenamuosiuose, ir ūkio paskirties pastatuose.

 

„Šiandien vis dar vyrauja nuomonė, kad visi statinių kampai turi būti statūs – juos paprasta projektuoti, lengviau statyti ir eksploatuoti. Tačiau gamtoje nerasime stačių kampų. Visos formos augalų ir gyvūnijos pasaulyje – sferinės, be stačių kampų, labai panašios į modernios architektūros pradininko Bakminsterio Fulerio prieš 60 metų suprojektuotą kupolą“, – teigia Kęstutis Kuoras, seminarų ciklo organizatorius ir vienas iš lektorių. Jo teigimu, Fulerio kupolas turi ypatingą sąsają su gamta – struktūra beveik identiška akmens anglies molekulės struktūrai.

 

Kupolas šiandien tikrai nėra naujiena – kupolo formą primena ir eskimų iglu, ir Vidurinės Azijos klajoklių jurtas, kupolų apstu šventyklų architektūroje. Tačiau Fulerio suprojektuotas kupolas pasižymi ypatinga – labai tvirta ir stabilia, iš trikampių formų sudaryta struktūra.

 

„Kupolas nesugrius dėl per didelės sijoms tenkančios apkrovos, pasitaikančios tradiciniuose pastatuose, – dėsto savo mintis K. Kuoras. – Visa kupolo formos konstrukcija – tarsi viena sija. Tokia konstrukcija tuo pačiu ir nešanti, ir dengianti, ir laikanti pastatą. Viskas viename.“

 

Tokią sferinę formą turi ir kiaušinis – nors jo lukštas plonas, jis labai tvirtas ir paukštis perėdamas jo nesutrina. Būtent sferinę formą naudoja inžinieriai, projektuodami automobilius ar lėktuvus.

 

Pašnekovas pasakoja, kad kupolas gali būti statomas net ir esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms. Dėl aptakios formos puikiausiai atlaiko visas gamtos stichijas. Jei kupolo formos statinys pažeidžiamas – jis nevirsta, likusi konstrukcijos dalis tvirtai laikosi. Jam nebūtini pamatai, nes stabiliai stovi ant bet kokio pagrindo.

 

Kupolo konstrukcija ypač ekonomiška: dėl minimalaus paviršiaus ploto jam pagaminti reikia mažiau medžiagų, į aplinką išspinduliuojama mažiausiai šilumos.

 

„Visų šiuolaikinių šilumą izoliuojančių medžiagų, sukurtų nanotechnologijų pagrindu, mikrostruktūra yra sferinių formų. Sferiniai paviršiai atspindi ir grąžina infraraudonuosius šilumos spindulius atgal į patalpą. Tokiu pačiu principu gaminami modernių drabužių audiniai, sferiniais paviršiais bangas surenka ir koncentruoja radio lokatoriais“, – pasakoja Kęstutis Kuoras.

 

Dar vienas kupolo formos privalumas – tai, kad žmogus jame jaučiasi neatitolęs nuo gamtos: „Įžengus į pastatą vaizdas neturėtų labai pasikeisti, tik temperatūra – jei lauke žiema, po kupolu galėtų būti vasara“, – teigia K. Kuoras.

 

Po kupolu geriau jaučiasi ne tik žmonės – kupoliniuose šiltnamiuose, oranžerijose, geriau auga ir dera augalai. „Galbūt dėl saulės energijos ar dėl tam tikro šilumos ir šviesos pasiskirstymo augalų augimas kupoliniame ir įprastame šiltnamyje smarkiai skiriasi“, – savo patirtimi dalijasi K. Kuoras.